Dovanojamas 1,5 mėn. šuniukas Lobis su ypatinga istorija!

Skelbimo nr. 195027, įdėtas 2012-10-25 · Perskaitė: 115

Skelbimas nebegalioja.

Kiekvienas šuniukas turi savo istoriją. Kartais beprotišką, neįtikėtiną, pamokančią, linksmą arba liūdną... Nesvarbu kur gimei: veislyne, balkone, ar daržinėj ant šieno, privalai turėti savo istoriją! Kokia mūsų istorija? Jeigu mokėtume, abu pagūžčiotume petukais. Ne todėl, kad būtų sunku prisiminti, kur viskas prasidėjo, o todėl, kad viskas, ką teko išgyventi netelpa į vieną žodį „liūdna“ arba „linksma“.
Didelė mažų juoduliukų kompanija šungaudžių būstinėje, grotos ir išsigandusi mamytė- taip mes prisimename save ten. Ir ne veltui iš pašonių visi mums lojo gąsdindami, kad mažų šuniukų čia laukia didelės bėdos. Nesupratom, kokios bėdos gali būti baisios, kai mamytė šalia? Juk niekas nebaisu! Ji mus apsaugos ir apgins!
Buvom budrūs kaip niekad ir vis dairydavomės, ar neišlįs kur iš už grotų didelis baubas. O jis bjaurybė buvo nematomas... Užpuolė iš pasalų ir mus ir mūsų mamytę su pačiu bjauriausiu pasaulyje vardu- Parvo virusas. Valgė mus iš vidaus, valgė taip, kad mes nebenorėtume valgyti, kad pavargtume, kad pasiduotume ir jis iškėlęs savo pergalės vėliavą, nupiešęs mažą kryžiuką, ten kur mes buvom, eitų toliau. Su kiekviena diena vienas iš mūsų, mažų juoduliukų, tiesiog dingdavo. Pramerki akytę, suskaičiuoji- mūsų vėl mažiau...
Mes- Lobis ir Maura tvirtai įsikibome vienas į kitą, o mamytė- į mus. Sugalvojome, kad jeigu vienas kitą taip tvirtai laikysime tai niekur ir nedingsime. Ir nedingome! Mes susikibę letenėlėmis keliavome į kliniką, ten smarkiai gydėmės, o paskui susikibę keliavome į „Naminukų“ globą pas tetą Astą, kuo toliau nuo šungaudžių. O mūsų mamytė irgi pasveiko ir iškeliavo ilsėtis į kitą prieglaudėlę.
Tai kokia mūsų istorija? Linksma ar liūdna?
Mes džiaugiamės, nes visi mus vadina stipruoliais, kurie nugalėjo stipresnį už save! Džiaugiamės, nes valgome labai skaniai (ačiū Jums!), džiaugiamės, nes susipažinom su rudenėliu ir turim labai gražius dubenėlius... O labiausiai džiaugiamės, kad mes būsim kažkam reikalingi! Juk būsim?
Gal ieškai vieno iš mūsų? Mažylio trumpaplaukio juoduko Lobio arba pūkuotosios juodukės Mauros? Norim turėti savo namus ir gyventi patį linksmiausią šunišką gyvenimą greta geriausio mūsų draugo-šeimininko! Kokie mes žadam būti? Tikriausiai nedidukai kambariniai šuneliai iki kelių, paklusnūs, draugiški, pašėlę ir ištikimi!
Šiuo metu Maurai ir Lobiui maždaug , mėn., dėl jų galite skambinti globėjai Astai (Vilnius)!